straigtas

stráigtas sm. (1) Rtr, NdŽ, KŽ; Š, Ser žr. sraigtas 1: Išėmė pypkę iš dantų, smarkiai nusispjovė, atsiduso ir ėmė krapštytis straigtuku pypkės vidury V.Krėv. ^ Senelė bučiavosi su visais, sukdamasi kaip straigtas rš. | prk.: Anie (paukščiai) tokiais stráigtais pakilsta, giesta Eig.